Vilkų Irštva
Prisijunk arba registruokis, visada tavęs laukiame.
Į mūsų šeimyną būsi priimtas ir tu Wink)



 
rodiklisPortalCalendarDUKIeškotiNarių sąrašasVartotojų grupėsRegistruotisPrisijungti
Hey! Vilkai !!! Jums kiekvienam sukurtas dienorastis! Laukiu daugiau pasiulymu !

Share | 
 

 Vilkai vėl skriaudžia ūkininkus?

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
narnija2011
Didysis medžiotojas
Didysis medžiotojas
avatar

Pranešimų skaičius : 431
Join date : 2011-08-16
Age : 19

RašytiTemos pavadinimas: Vilkai vėl skriaudžia ūkininkus?   Antr. 17 07 2012 - 18:29

2011-05-27


Vilkai vėl skriaudžia ūkininkus?



2011-05-25 dienos ankstyvą rytą Telšių rajono ūkininkas ganykloje pasigedo kelių dešimčių telyčių (žr. pranešimą DELFI portale).
Viena vienerių metų karvutė rasta papjauta tolokai nuo ganyklos, kitas
pavyko parsiginti atgal. Iškviestų medžiotojų vertinimu gyvulius
išblaškė ir telyčaitę papjovė trys vilkai.



Kaip
pastebėta pranešime, medžiotojams pasirodė neįprastas telyčaitės
papjovimo būdas, o ir metų laikas nėra toks, kad vilkams trūktų maisto
miškuose. Tačiau neturint „įkalčių“ iš įvykio vietos, nėra prasmės
diskutuoti, ar ten išties būta vilkų, ar sulaukėjusių šunų. Tai nėra
labai ir svarbu, nes žala, šiaip ar taip,
padaryta, o vilkai vis tiek anksčiau ar vėliau primins apie save. Visgi,
žiūrint į ateitį, tokiais atvejais įvykio vieton atvykę medžiotojai ar
kiti asmenys galėtų padaryti keletą nuotraukų (plėšrūnų pėdsakų,
grumtynių žymių, aukos sužalojimo žymių), kurios padėtų išsklaidyti
abejones dėl kaltininko.



Šiaip ar
taip, patirtas nemenkas piniginis nuostolis, kurio, kaip ūkio savininkas
spėja, greičiausiai niekas nekompensuos, nes gyvuliai nebuvo drausti, o
Lietuvoje vilkų padaryta žala nėra valstybės kompensuojama. Tegalime
nuoširdžiai užjausti ūkininką dėl finansinės ir, be abejonės, ne ką
menkesnės moralinės žalos.



Norime
pasinaudoti šia proga ir eilinį kartą priminti naminių gyvulių
augintojams nepalikti savo gyvulių nakčiai be priežiūros, ypač
miškingesnėse teritorijose ar tose vietose, kur žinoma, kad gyvena
vilkai. Jei nėra galimybių augintinius naktį laikyti uždaruose
aptvaruose, tai reikėtų pasirūpinti, kad prie jų būtų žmogus ar
specialiai gyvulių apsaugai paruoštas šuo. Taip pat raginame valstybės
institucijas (visų pirma – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas) pradėti
iš esmės spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktą: skirti daugiau dėmesio ir
pastangų galvijų augintojų informavimui ir
švietimui, surasti galimybių bent iš dalies finansuoti prevencinių ir
apsaugos priemonių įsigijimą, sukurti žalos kompensavimo mechanizmus.
Viliamės, kad numatomas ruošti vilko populiacijos valdymo planas
išjudins šiuos klausimus iš mirties taško.



Plėšrūnų
ir ūkininkų konflikto vien medžiokle išspręsti nepavyks. Kol Lietuvos
miškuose gyvens bent vienas vilkas, lapė ar kiaunė, tol jie bus
potencialūs žalos darytojai. Kadangi visiškai jų išnaikinti nepavyks, o
ir, tikime, niekas apie išnaikinimą nė nemąsto, žmonės turės išmokti gyventi šalia plėšrūnų ir išvengti konfliktų arba sušvelninti jų pasekmes.



Žemiau
pateikiame keletą faktų apie vilkus, kad ūkininkai galėtų išvengti
žalos atvejų ir žinotų, ką daryti, jeigu žala vis dėlto pasitaikė:





  1. Vilkai
    naminius gyvulius užpuola tamsiuoju paros metu, dažniausiai paryčiais.
    Dienos metu išdrįsta ateiti į ganyklą tik esant dideliam rūkui ar lyjant
    lietui, nes tuo metu žmonės būna savo namuose ir gyvulių niekas
    neprižiūri.
    Šunys paros laiko nesirenka ir naminius gyvulius gali užpulti net ir vidury dienos.

  2. Vilkai naminius gyvulius pirmiausia puola iš tos pusės, iš kurios mažiausia tikimybė, kad juos sužeis besiginanti
    auka – avį ir veršelį griebia už gerklės, karvę, buliuką, ožką už pilvo
    arba šono. Šunys puola nesirinkdami, bet dažniausiai iš užpakalio ir jų
    auką galima pažinti iš gausiai sukandžiotų užpakalinių kojų.


  3. Vilkai
    naminius gyvulius dažniausiai puola nuo rugpjūčio vidurio iki spalio
    vidurio. Kitais mėnesiais pasitaiko reti atvejai. Jie tai daro dėl to,
    kad vasaros pabaigoje vilkams ima trūkti maisto, norint išmaitinti
    gerokai paaugusius jauniklius. Tuo metu kitų laukinių gyvūnų jaunikliai
    jau būna užaugę ir sunkiai vilkų pavejami. Susimedžioti stambesnį
    laukinį grobį
    gali būti
    sunku, jeigu vilkų šeimoje yra likę labai mažai patyrusių suaugusiųjų,
    pvz. tik tėvai ar vienas iš tėvų (kiti – nušauti medžiotojų arba žuvę).
    Todėl pasakymas, kad pjaudami gyvulius vilkai moko savo jauniklius
    medžioklės amato yra mitas. Medžioklės meno jie mokosi tol, kol gyvena
    su tėvais, t.y. kartais iki trejų metų. Šunys naminius gyvulius užpuola
    bet kuriuo metų laiku. Be to, šunys, išeidami į medžioklę, gana lengvai
    susispiečia į gaujas, kurių individai, priešingai nei vilkų atveju, nėra
    susaistyti šeimyniniais ryšiais.


  4. Sėkmės atveju tiek vilkai, tiek ir šunys grįžta į tą pačią ganyklą keletą ar net keliolika
    kartų iš eilės. Todėl po pirmos atakos gyvulių negalima palikti lauke
    nakčiai, o jeigu paliekama, tai reikia, kad prie jų pabudėtų medžiotojas
    ir išgąsdintų plėšrūnus šūviais į orą. Nekreipiant dėmesio į šią
    rekomendaciją galima suformuoti neigiamus plėšrūnų mitybos įpročius.


  5. Elektrinis
    piemuo yra gana veiksminga apsaugos priemonė nuo plėšrūnų, bet su
    sąlyga, kad tamsiuoju paros metu jis yra gerai matomas. Todėl įsigyjant
    elektrinį piemenį reikia pasirinkti tinkamą jo modifikaciją
    (rekomenduojame plačios baltos juostos tipą). Lietuvoje naudojamas
    įprastas, siauras elektrinis piemuo naktį yra sunkiai pastebimas ne tik
    plėšrūnams, bet ir galvijams. Dažnai vilkai net nesivargina įveikti
    elektrinį piemenį. Išgąsdinti naminiai gyvuliai patys jį sudrasko
    lėkdami ir taip
    lieka be jokios apsaugos.

  6. Kaip papildoma apsaugos
    priemonė naudojamos vėliavėlės (panašios į tas, kurios naudojamos vilkų
    medžioklėje). Nebūtina, kad jos būtų raudonos spalvos, tačiau turėtų
    būti sukabintos pakankamai tankiai (kas 30-40 cm) ir turi nesiekti
    žemės, kad vėjo būtų lengvai judinamos. Naudojant minėtą elektrinį
    piemenį ir šias vėliavėles, tikimybė, kad vilkai užpuls bandą, yra labai
    maža. Tačiau nuo šunų vėliavėlės neapsaugo.


  7. Profesionaliai
    bandos apsaugai naudojami stambūs šunys. Tam tinkamomis pripažintos
    virš 40 veislių, tačiau populiariausi iš jų – Podhalės aviganiai, kurie nėra agresyvūs žmonių atžvilgiu, nors ir nuo „dvikojų vilkų“ yra pasiruošę apginti savo bandą.
    Šia
    aviganiai labai populiarūs kaimyninėje Lenkijoje (joje vilkai nėra
    medžiojami), kurios veislynuose galima įsigyti šuniukų ir, laikantis
    specialios dresavimo metodikos, užsiauginti patikimus galvijų sargus.

GAA „Baltijos vilkas“ informacija
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
 
Vilkai vėl skriaudžia ūkininkus?
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Vilkų Irštva :: Žinynas :: Vilkas ir žmogus-
Pereiti į: