Vilkų Irštva
Prisijunk arba registruokis, visada tavęs laukiame.
Į mūsų šeimyną būsi priimtas ir tu Wink)



 
rodiklisPortalCalendarDUKIeškotiNarių sąrašasVartotojų grupėsRegistruotisPrisijungti
Hey! Vilkai !!! Jums kiekvienam sukurtas dienorastis! Laukiu daugiau pasiulymu !

Share | 
 

 Vilkai nesaugūs net ir rezervatuose

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
narnija2011
Didysis medžiotojas
Didysis medžiotojas
avatar

Pranešimų skaičius : 431
Join date : 2011-08-16
Age : 19

RašytiTemos pavadinimas: Vilkai nesaugūs net ir rezervatuose   Tr. 21 12 2011 - 14:26


Andrejus GAIDAMAVIČIUS,
Vilkai nesaugūs net ir rezervatuose



Tema (Laukiniai gyvūnai, Lietuvos), publikuota ŽL, 2008 liepos







Andrejus GAIDAMAVIČIUS,
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vilkų tyrimų koordinatorius

Apie vilkų bėdas norėčiau pradėti pasakoti vienu dar neaprašytu
nutikimu Labanoro regioniniame parke, kuriame anksčiau dirbau biologu.
2002-ųjų metų kovo pabaigoje Švenčionių rajono medžiotojai surengė
neeilinę vilkų medžioklę Labanoro girioje. Kaip žinia, vilkų medžioklė
jų veisimosi laikotarpiu (nuo balandžio 1 d.) draudžiama. Taigi
medžiotojai nusprendė pasinaudoti dar viena ir paskutine proga per šį
medžioklės sezoną. Įtariama, kad vilkų
medžioklę jie surengė ne bet kur, o Labanoro regioniniam parkui
priklausančiame Girutiškio rezervate. Rezervato statusas draudžia net
koją įkelti į jo teritoriją, o medžioklė jame – ypatingai grubus
brakonieriavimo atvejis. Vilkai, kaip ir kiti žvėrys, dažniausiai
jaučia, kuriose teritorijose jie yra globojami, o kuriose naikinami,
todėl neatsitiktinai vilkai nuo medžiotojų dažnai slepiasi rezervatuose.
Šį kartą tai jų neišgelbėjo. Spėjama, kad prie Verpstinio ežero buvo
aptikta ir vėliavėlėmis apsupta vilkų pora. Sužeistas patinas pabėgo,
tačiau patelė nušauta vietoje. Pagal jos apibūdinimą daroma išvada, kad
ji buvo nėščia. Medžiotojai neigia medžioję rezervate, o medžioklės lape
įrašę, kad vilkė buvo nušauta prie netoliese esančio Juodinėlio ež. Šis
ežeras, kartu su savo apylinkėmis, pagal naują, bet dar tada
nepatvirtintą Labanoro regioninio parko planavimo schemą taip pat buvo
priskirtas Girutiškio rezervatui. Nebūtų toks nusikaltimas nušauti vilkę
prie Juodinėlio ež. (juridiškai ši teritorija rezervato statusą gavo
kiek vėliau), tačiau parko inspektorius prie Verpstinio ež. rado
vėliavėlių skiaučių, naudojamų vilkų medžioklėse. Tai tik dar labiau
sustiprino įtarimus, kad bene paskutinius Labanoro vilkus nelaimė
užgriuvo pačiame rezervate. Keisčiausia tai, kad tuomet medžioklėje
dalyvavo iki tol garbingais medžiotojais laikyti asmenys, taip pat ir
keli vietiniai girininkai. Įtariama, kad tai jau nebe pirmas atvejis,
kai to krašto medžiotojai savo pomėgius tenkina pažeisdami rezervatinį
teritorijų režimą.
Tuometinis Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas
J.Jaksibaga Girutiškio rezervate net siūlęs įvesti „žalią zoną“ vilkų
medžioklei, t.y. leisti vilkus medžioti nepaisant rezervatinio režimo.
J.Jaksibaga, Pasiaurių girininkas K.Trojanas ir dažnas svečias iš
Vilniaus J.Ilikevičius – yra pagarsėję vilkų šaudytojai, kasmet iš
kailio besineriantys dėl kiekvieno į Labanoro girią užklystančio vilko.
Vis labiau įžūlėjantys medžiotojai pradėjo piktinti vietinius
gyventojus. Tuo tarpu kai atsakingi pareigūnai laksto į medžiokles,
Švenčionių krašte klesti brakonieriavimas.
Šiais metais apsilankę Kamanų ir Viešvilės valstybiniuose rezervatuose,
įsitikinome, kad vilkai nesaugūs ir ten. Medžioklės bokšteliais ties
apsauginės zonos riba apstatytas Kamanų rezervatas laikina vilkų
priebėga tampa žiemą – per patį medžioklės įkarštį. Tuo metu rezervate
apskaitoma iki 10-12 vilkų, o praėjusią žiemą aptikta net 15-os vilkų
pėdsakų. Vis dėlto, rezervato darbuotojai mano, kad nuolat pas juos
gyvena ne daugiau 8 vilkų, t.y. viena šeima. Dvi šeimos tokioje
palyginti nedidelėje teritorijoje niekaip neišsitektų. Įdomu, kad vilkų
gausa išsiskiriančio rezervato apylinkėse dar nė vienas ūkininkas per
dvi dešimtis metų nesiskundė vilkų padaryta žala, išskyrus vieną kitą
išviliotą ir papjautą šunį. Laukinių žvėrių rezervate ir aplink jį
gausu, ypač šernų. Jais daugiausia vilkai ir minta. Iš 33-jų pirmosios
ekspedicijos, organizuotos birželio 13-14 d., metu rastų vilko
ekskrementų, absoliuti dauguma buvo su šerno šeriais. Tai rodo, kad
vilkų mitybos įpročiai čia kiek kitokie, nei likusioje Lietuvos dalyje
ar Lenkijoje. Pagrindiniu vilko grobiu nuo seno laikomas elnias. Tik
ten, kur vilkų mažai ir jie nepajėgia sumedžioti stambesnio gyvūno,
daugiau pagaunama stirnų (ypač Labanoro, Karšuvos giriose). Taip pat
įsitikinome, kad nemenką dalį vasaros raciono gali sudaryti bebrai,
jeigu tik jų yra gausu. Kamanų rezervate per vieną dieną bebro liekanų
radome net kelete vietų. Nežiūrint į tai, bebrų skaičius rezervate
išlieka stabilus. Vilkai protingi gyvūnai ir žino, kad rezervate jiems
yra saugiau, nei už jo ribų. Dalį jų medžiotojai bando skerdiena
išvilioti prie bokštelių, esančių už rezervato apsaugos zonos.
Viešvilės valstybiniame rezervate padėtis kur kas liūdnesnė. Liepos 11
d. pėsčiomis apėję apie 30 kilometrų radome tik vieną seną vilko
ekskrementą ir daugiau jokių pėdsakų, nors, pasak, rezervato darbuotojų,
kokie 3 vilkai gali retkarčiais čia lankytis. Šiuo metu ketvirtoje
pagal dydį Karšuvos girioje, kurios dalis patenka į šį rezervatą, gyvena
ne daugiau keturių vilkų. Rezervato direktorius Algis Butleris
pasakojo, kad brakonieriavimo atvejai nereti. Kartą už rezervato ribų
pašautą vilką medžiotojai persiokiojo iki pat rezervato ir net pačiame
rezervate, bandydami jį iš ten išvaryti ir pribaigti. Rezervato
apylinkėse gyvena bent du medžiotojai, kurie specializuojasi vilkų
medžioklėje, todėl medžiotojų, kurių didžioji dalis yra vietiniai
miškininkai, dėmesys vilkams čia ypač didelis. Karšuvos girios vilkų
šeimos išdarkytos, todėl grobio tenka ieškoti pavieniui. Suprantama,
vienas vilkas nepajėgus nugalėti šerną ar elnią, todėl reikia tenkintis
smulkesniu grobiu – stirnomis, o kartais ir kokią kaimo ožką nudžiauti.
Nežiūrint nedžiuginanančių antrosios ekspedicijos rezultatų, Viešvilės
rezervato pareigūnai prižadėjo toliau bendradarbiauti ir pranešti mums,
jei ką nors daugiau bus aptikę. Šiuo metu čia vykdomas Europos Sąjungos
remiamas projektas skirtas kurtinių sugrąžinimui į rezervatą. Viešvilės
rezervate, kaip ir Kamanose, taip pat labai gausu šernų ir vilkai
tokiose teritorijose, kur jokia kita medžioklė negalima, būtų geriausia
priemonė nuo šernų apsaugoti ant žemės perinčius paukščius (kurtinius,
tetervinus, balines pelėdas, didžiuosius apuokus, tilvikinius ir kt.).
Dar norėčiau grįžti prie medžiotojų ir ypač medžiojančių miškininkų. Aš
taip pat esu baigęs tą patį Miškų fakultetą ir žinau, kad vilko reikšmė
miškui kiekvienam girininkui ar urėdui yra labai gerai žinoma. Kasmet
miškų urėdijos išleidžia milijonus tam, kad apsaugotų miškų jaunuolynus
nuo elninių žvėrių. Jeigu kiekvienas miško masyvas turėtų savo vilkų
šeimą, tokių išlaidų nereikėtų. Nereti atvejai, kai skundžiamasi bebrų
užtvindytais miškais, nors visiems žinoma, kad vilkai puikiai reguliuoja
šių graužikų skaičių. Tokių pavyzdžių galima privardinti daug. Todėl
mane, kaip miškininką, labai žeidžia toks profesinis neatitikimas, kai
šautuvas nukreipiamas į savo pagalbininką. Lenkijos vilkų apsaugos
lyderės dr. Sabinos Nowak įsitikinimu, medžiojantį vilkus miškininką
reikia atleisti iš darbo, nes jis daro didelę žalą miškui. Na, o kaip
bus toliau su vilkų medžiokle Lietuvoje, parodys ateitis. Tikiuosi, kad
Aplinkos ministerija nelauks to meto, kai net įrašymas į Raudonąją knygą
vilkams mažai tepagelbės.
Ekspedicijas į Kamanų ir Viešvilės rezervatus organizavo Gamtos apsaugos
asociacija „Baltijos vilkas“. Tai buvo mokomosios ekspedicijos, kurių
metu kas norėjo galėjo pasimokyti pėdsekystės, susipažinti su vilkų
gyvenamąja aplinka, sudalyvauti rinkime svarbios medžiagos vilkų
genetiniams, parazitologiniams ir mitybos raciono tyrimams. „Baltijos
vilkas“, bendradarbiaudamas su gimininga organizacija Lenkijoje ir
Bielovežo žinduolių tyrimo institutu siekia išsiaiškinti vilkų
grynakraujiškumą, giminingumą kitoms vilkų populiacijoms, migravimo
ypatumus ir realų vilkų gausumą Lietuvoje. Nes kuo daugiau tenka tų
vilkų ieškoti, tuo labiau stebiesi oficialia statistika, parengta pagal
medžiotojų pateikiamus duomenis. Apie kitas planuojamas ekspedicijas bus
pranešama tinklalapyje www.vilkai.lt. Dalyvavimas jose yra nemokamas,
dalinai apmokamos net kelionės išlaidos (50 proc.), tad kviečiame
laukinės gyvūnijos mylėtojus nepraleisti progos įdomiai praleisti laiką
ir tuo pačiu tapti mūsų pagalbininkais.



Pamatyti vilką šiais laikais – didelė laimė, retam pasitaikanti. (Mindaugo SURVILOS nuotrauka)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
 
Vilkai nesaugūs net ir rezervatuose
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Vilkų Irštva :: Žinynas :: Vilkas ir žmogus-
Pereiti į: